Kūdikiai iš tikrųjų yra toliaregiški ir, senstant, jų akys taip pat auga, kol pasiekia „tobulo“ regėjimo tašką, vadinamą Emmetropija.
Ne visiškai išsiaiškinama, kas pažvelgia į akis, kad laikas nustoti augti, tačiau mes žinome, kad daugelyje vaikų akys ir toliau auga pro Emmetropiją ir jie tampa artimi.
Iš esmės, kai akis užauga per ilgai, akies viduje esanti šviesa sutelkia dėmesį priešais tinklainę, o ne į tinklainę, todėl sukelia neryškų matymą, todėl turime dėvėti akinius, kad pakeistume optiką ir vėl sutelktume šviesą į tinklainę.
Senstant mes kenčiame kitokį procesą. Mūsų audiniai tampa tvirtesni, o objektyvas nereguliuoja taip lengvai, todėl mes pradedame prarasti ir beveik regėjimą.
Daugelis vyresnių žmonių turi dėvėti bifokus, turinčius du skirtingus lęšius, kad būtų galima ištaisyti problemas, susijusias su beveik regėjimu, ir vieną, kad būtų galima ištaisyti problemas, susijusias su tolimiausiu regėjimu.
Remiantis aukščiausių vyriausybinių agentūrų apklausa, šiais laikais daugiau nei pusė vaikų ir paauglių Kinijoje yra labai aukštai įvertinti, kuri reikalavo intensyvių pastangų užkirsti kelią ir kontroliuoti būklę. Jei šiandien vaikščiosite Kinijos gatvėmis, greitai pastebėsite, kad dauguma jaunų žmonių nešioja akinius.
Ar tai tik kinų problema?
Tikrai ne. Augantis trumparegystės paplitimas yra ne tik Kinijos problema, bet ir ypač Rytų Azijos. Remiantis 2012 m. „Lancet Medical Journal“ paskelbtu tyrimu, Pietų Korėja vadovauja pakuotei, o 96% jaunų suaugusiųjų turi trumparegystę; O Seulo norma yra dar didesnė. Singapūre šis skaičius yra 82%.
Kokia yra pagrindinė šios universalios problemos priežastis?
Keletas veiksnių yra susiję su dideliu artimumo greičiu; O trys svarbiausios problemos nustatoma, kad trūksta fizinio fizinio aktyvumo lauke, nėra tinkamo miego dėl sunkaus užklasinio darbo ir per daug elektronikos produktų naudojimo.
